Apie Žiobiškį

Žiobiškis - bažnytkaimis Rokiškio rajone, 12 km į šiaurės vakarus nuo Rokiškio. Žiobiškio pietiniu pakraščiu, palei Vengerinės ir Skardupio upes driekiasi legendomis apipinta didžiulė loma, vietos gyventojų Smardone vadinama. Tai nusausinta ir pieva paversta pelkė. Manoma, kad ji susiformavo ledynmečiu. Šiaurės rytuose Žiobiškis remiasi į Vengerinės mišką.

Žiobiškio pavadinimas kilęs iš vietinio dvarininko Mikalojaus Žabos pavardės. Iki 1611 metų šiam dvarininkui priklausė Vengerinės dvaras ir Žiobiškio kaimas.

1803 metais buvo pastatyta pirmoji Žiobiškio bažnyčia ir įsteigta Žiobiškio parapija. Tais pačiais metais Žiobiškis pavadintas miesteliu. 1859 metais miestelyje įsteigtas paštas, smuklė, parduotuvė, 1883 – prekyvietė. 1911 metais pastatyta mūrinė, gotiško stiliaus Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Nuo 1911 iki 2009 metų Žiobiškyje veikė mokykla. Buvusios mokyklos pastate 2010 metais įkurta Rokiškio jaunimo centro turistinė bazė. Nuo 1949 metų veikia biblioteka. 2005 metais joje įsteigtas viešosios interneto prieigos taškas. 1956 metais įsteigti kultūros namai (dabar - kultūros centras). Nuo 1948 iki 2014 metų Žiobiškyje paslaugas teikė medicinos punktas. Paštas, veikęs maždaug nuo 1949 metų, 2007- aisiais panaikintas. Kaime veikia dvi parduotuvės. Nuo 1981 iki 1993 metų Žiobiškyje veikė vaikų darželis. Jo patalpose įkurdinta biblioteka, kultūros centras, VŠĮ Rokiškio jaunimo centro turistinė bazė. 2005 metais susikūrė Žiobiškio kaimo bendruomenė.

Žiobiškyje - per 350 gyventojų. Žiobiškio kraštui priskiriami Ažusienių, Buteikių, Degsnių, Gužų, Kervelkių, Liepavos, Mitragalio, Močiekų, Raišių, Steponių, Šedžių, Vaidlėnų, Vengerinės, Vikonių, Vilkų kaimai. Šiuose kaimuose - per 300 gyventojų.

Iš krašto istorijos:
Graži Žiobiškio krašto gamta su ežerais, upeliais, jų slėniais bei spygliuočių ir mišriais miškais visada viliojo poilsiautojus. Nepriklausomybės laikotarpio pabaigoje į Žiobiškį atvažiuodavo žmonių iš Rokiškio, Pandėlio ir kitų miestų bei miestelių ir praleisdavo savo atostogas gyvenvietėje prie Vengerinės upelio. Žiobiškis buvo tapęs vietinės reikšmės kurortu. Didžiąją dalį poilsiautojų sudarė žydų tautybės žmonės. Kurortinio sezono metu išsiplėsdavo prekyba.
Naudota lit.: Žiobiškis/ [redakcinė komisija: Venantas Mačiekus...] - Vilnius: Versmė, 2000. - 1024 p.

Iš senųjų Žiobiškio krašto gyventojų prisiminimų:
1930-40 metais Žiobiškyje dažniausiai poilsiaudavo iš Rokiškio atvykstančios žydų tautybės šeimos. Poilsiautojai apsigyvendavo Igno Gužo bei Jono Kairio namuose, netoli bažnyčios. Šių namų šeimininkai vasarą persikraustydavo gyventi į klojimą, tuo būdu užleisdami kambarius poilsiautojams. Atvykusieji susimokėdavo už kambarių nuomą, pirkdavo iš šeimininkų maisto produktus, dažniau - kiaušinius, grietinėlę. Netoliese esančiame pušyne pasikabindavo hamakus, gulėdavo juose, degindavosi saulėje arba gražiai pasirėdę vaikščiodavo po pušyną. Vaikai žaisdavo pušyne ar aikštelėje prie mokyklos. Atvykėliai ilsėdavosi maždaug dvi savaites. Jiems išvykus, atvykdavo kita šeima. Žydų tautybės poilsiautojai buvo labai tvarkingi, niekada nepalikdavo šiukšlių savo poilsio vietose gamtoje.
Pasakojo Felicija Jakuntavičienė – Gužaitė gimusi 1927 m.,( 88 m), gyvenanti Žiobiškio kaime. 2015 m. sausio 30 d. Užrašė bibliotekininkė Liucija Kirstukienė.

Į Žiobiškį vasaroti atvažiuodavo žydai su šeimomis. Žiobiškiečiai jų laukdavo, nes jie ne tik nuomodavo jų namus ar kambarius, bet ir pirkdavo kiaušinius, pieną, sviestą, grietinėlę ir daržoves. Žiobiškėnams nebereikėdavo važiuoti į Rokiškio turgų. Rinkdavosi namus arčiau pušyno. Teko matyti juos pas Bernardą Skukauską, Matą Gagiškį įsikūrusius. Mėgdavo vaikščioti po Žiobiškio pušyną, pasistatydavo pavėsines, ten sėdėdavo per dienos karščius, ilgai vakarodavo šurmuliuodami. Bendraudavo daugiausiai tarpusavyje. Ypač daug jų suvažiuodavo rudenį (rugsėjo-spalio mėnesį) ir švęsdavo kažkokią šventę.
Pasakojo Petras Šedys, gimęs 1922 m.,(93 m.) gyvenantis Buteikių kaime. 2015 m. sausio 2015 m. sausio1 d. užrašė Irena Bielova.